Atsiliepimai
Aprašymas
Motiejus ir Janina, kaip daug kitų, buvo priversti bėgti iš okupuotos Lietuvos. 1948 m. pora pasiekė tolimosios Venesuelos krantus. Kalbos nemokėjimas, darbų paieškos ir kultūriniai skirtumai – tik maža dalis iššūkių, su kuriais tada susidūrė naujakuriai...
Laiko ratas apsisuka ir 21 amžiaus pradžioje Venesuela patiria vieną po kitos: politines, ekonomines bei humanitarines krizes. Iš savo gimtosios šalies traukiasi vis daugiau žmonių. Motiejaus ir Janinos anūkas Gediminas, sužinojęs apie lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių perkėlimo programą pasiryžta kelionei. Likimas jam mesteli staigmeną ir vykti jis turi ne vienas, bet su jo seneliams buvusios artimos šeimos palikuone Esperanza. Kaip jaunuolius priims Lietuva, kurią apėmęs iššūkis, pavadinimu „Covid-19“?
Ar gali egzotiškas kraštas atstoti namus, kai iš gimtinės ilgesio plyšta širdis? O kai gimtinė tapusi nebemiela, žmogus atrasti gyvenimo džiaugsmą svetur?
Šeimų dramos, paslaptys, nuotykiai ir išgyvenimai jaukiame istoriniame romane „Širdys, ieškančios namų. Tarp Venesuelos ir Lietuvos“.
Venesuelos lietuviai į autorės akiratį pateko neatsitiktinai. Aistė Šopa yra rašytoja, ispanų kalbos mokytoja ir vertėja, dirbusi su Ruklos pabėgėlių centre gyvenusiais perkeltaisiais asmenimis. Padėjo jiems įveikti kalbos barjerus įsitvirtinant Lietuvoje. Programos dėka, Aistė sužinojo daug įdomių detalių apie Venesuelos lietuvius. Jie patys mielai dalijosi savo istorijomis ir išgyvenimais ir tuo ką girdėjo protėvius pasakojant apie įsitvirtinimą Venesueloje. Visa tai ir sugulė į naująjį romaną. Nors veikėjai ir išgalvoti, knygoje panaudoti faktai – tikri.
„Širdys, ieškančios namų. Tarp Venesuelos ir Lietuvos“ yra antrasis Aistės Šopos romanas, pirmasis – pavadinimu „Mano mačo iš Meksikos“ buvo išleistas 2022 metais.
EXTRA 10 % nuolaida
Kupono kodas: NORIU10
Akcija baigiasi už 1d.06:37:08
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Motiejus ir Janina, kaip daug kitų, buvo priversti bėgti iš okupuotos Lietuvos. 1948 m. pora pasiekė tolimosios Venesuelos krantus. Kalbos nemokėjimas, darbų paieškos ir kultūriniai skirtumai – tik maža dalis iššūkių, su kuriais tada susidūrė naujakuriai...
Laiko ratas apsisuka ir 21 amžiaus pradžioje Venesuela patiria vieną po kitos: politines, ekonomines bei humanitarines krizes. Iš savo gimtosios šalies traukiasi vis daugiau žmonių. Motiejaus ir Janinos anūkas Gediminas, sužinojęs apie lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių perkėlimo programą pasiryžta kelionei. Likimas jam mesteli staigmeną ir vykti jis turi ne vienas, bet su jo seneliams buvusios artimos šeimos palikuone Esperanza. Kaip jaunuolius priims Lietuva, kurią apėmęs iššūkis, pavadinimu „Covid-19“?
Ar gali egzotiškas kraštas atstoti namus, kai iš gimtinės ilgesio plyšta širdis? O kai gimtinė tapusi nebemiela, žmogus atrasti gyvenimo džiaugsmą svetur?
Šeimų dramos, paslaptys, nuotykiai ir išgyvenimai jaukiame istoriniame romane „Širdys, ieškančios namų. Tarp Venesuelos ir Lietuvos“.
Venesuelos lietuviai į autorės akiratį pateko neatsitiktinai. Aistė Šopa yra rašytoja, ispanų kalbos mokytoja ir vertėja, dirbusi su Ruklos pabėgėlių centre gyvenusiais perkeltaisiais asmenimis. Padėjo jiems įveikti kalbos barjerus įsitvirtinant Lietuvoje. Programos dėka, Aistė sužinojo daug įdomių detalių apie Venesuelos lietuvius. Jie patys mielai dalijosi savo istorijomis ir išgyvenimais ir tuo ką girdėjo protėvius pasakojant apie įsitvirtinimą Venesueloje. Visa tai ir sugulė į naująjį romaną. Nors veikėjai ir išgalvoti, knygoje panaudoti faktai – tikri.
„Širdys, ieškančios namų. Tarp Venesuelos ir Lietuvos“ yra antrasis Aistės Šopos romanas, pirmasis – pavadinimu „Mano mačo iš Meksikos“ buvo išleistas 2022 metais.
Atsiliepimai
Šioje knygoje yra dvi laiko juostos ir dvi valstybės, bet visus žmones sieja giminystės ryšiai. Janina su Motiejumi atvyksta į Venesuelą 1948 metais ir pradeda naują gyvenimą. Kai tuo tarpu jų anūkas Gediminas su Esperanza išvyksta į Lietuvą iš Venesuelos ir pradeda ten naują gyvenimą... Tai antroji autorės knygą, kurią perskaičiau. Nors ir pabėgėlių/emigrantų temos man nėra artimos, su pasimėgavimu skaičiau šią knygą. Nors šeimos kartos skiriasi knygoje, bet įvykiai linkę kartotis. Knygoje paliečiama ir COVID tema, nes Gediminas su Esperanza atvyksta 2020 metais į Lietuvą. Autorė puikiai aprašo emigranto/pabėgėlio dalią Rukloje, nes pati rašytoja dirbo mokytoja Ruklos pabėgėlių centre. Tad ji galėjo artimai susipažinti su ten gyvenusiais žmonėmis ir parašyti tokią knygą. Na, man labiau patiko skaityti apie Janiną ir Motiejų, bet nuo knygos vidurio tapo įdomesnis ir Gedimino bei Esperanzos gyvenimas. Knyga man tikrai labai patiko. Nors iš pradžių galvojau, kad nepatiks. Visgi ne mano tema. Bet susiskaitė įdomiai ir gražiai. Rekomenduoju paskaityti visiems autorės gerbėjams.
Gražiai aprašyta istorija asmenų, karo metu turėjusių palikti savo tėvynę. Jų tėvynės ilgesys labai gražiai aprašytas, stipriai jaučiamas, kartais išspaudžiantis ašarą. Gražiai perteiktos kelių kartų istorijos, leidžiančios priminti mums kaip pasaulis keičiasi: nuo karo iki Covid, bet visose istorijose egzistuoja ir meilė :) Lauksime kitų autorės knygų.
Tai knyga šedevras, patiko.
Lengva, bet nekvaila knyga. Rekomenduoju mėgstantiems autentiškas, širdį suvirpinančias istorijas.
Širdys ieškančios namų. Tarp Venesuelos ir Lietuvos. 💔 Man kaip emigrantei labai patiko ši knyga, kartais net atrodo jutau tą žmonių skausmą kurie nori grįžti į tėvynę, bet (dar) negali. Nuostabios dviejų laikotarpių istorijos ir jų pasakojimai. Gražiai papasakoti žmonių jausmai, išgyvenimai, jų norai ir troškimai. Skaičiau ir mėgavausi visa istorija, taupiau knygą nors puslapiai patys atrodo vertėsi 😍📖 Puiki knyga , ne ką prastesnė už pirmąją ! O šita dar tokia rimta ❤️ Sveikinu ir labai lauksiu daugiau autorės knygų!
Nuostabi knyga